kunkšti

kuñkšti, -čia, -tė intr. unkšti; dejuoti, aimanuoti: Ko kunkštì kaip jaunas šuniukas? Brs. Kūdikis sušalęs kuñkščia, t. y. verkia J. Senis kuñkšdamas vaikščio[ja], t. y. ungzdamas, dejuodamas J. Jis papratęs kuñkšti, ir kuñkščia, tarsi tikrai būtų nevalgęs Žg. Ko tu kunkštì, ar tau negera gyvent? Žg.